Pirmas susitikimas šiais metais.

Koridoriuje sėdi vaikas su milijonieriaus kepure (mėlyna su baltu bumbulu).

– Labas! – šaukiu iš laimės matydama savo nerealų berniuką.

– Atstok. Neisiu, – pasigirsta balsas iš po kepurės. Akių nesimato, nes vaikas įkritęs į jutūbą. Išpučiu akis. Mama paaiškina, kad berniukas nemėgsta išeiti iš namų. Jam patinka pas mane ateiti, bet nepatinka eiti. Jis norėtų teleportuotis.

Užeiname į kabinetą po ilgų įkalbinėjimų.

– Aš visus zudysiu, – pirmas sakinys po naujųjų.

– Kodėl čia dabar toks noras užėjo? – domiuosi.

– Todėl, kad as taip noriu, – atrėžia vaikas.

– O žudysi ir čia pas mane, kabinete?

-Taip, – linkteli vaikas.

– Na, jei jau taip nusprendei, tai einam, duosiu peilį, nuvesiu į klasę, pradėsim, – sutinku su egzekucijos pradžia. Vaiko akys tampa daugiau nei didelės.

– Einam, einam, – įkalbinėju. – Virtuvėje turiu nedidelį peiliuką, gal užteks.

– Neisiu, – purtosi vaikas.

– Sakyk „šūdas“ ir einam peiliuką paimsim, – raginu toliau.

– Ne, aš pas tave nezudysiu, o to zodžio niekad nebesakau. Zudysiu kitur ir zudysiu senelį. Jis keikiasi, kai mane pamato, ir mane musa.

– Tai gal atvesk senelį pas mane, pasikalbėsiu – gal nustos keiktis.

– Nevesiu, jis muša mane, keikiasi, noriu, kad dingtų iš mano gyvenimo.

Mama paaiškina, kad senelis prieš pusę metų vienintelį kartą plykstelėjo, kai nervai neišlaikė, ir labai seniai nestipriai pliaukštelėjo, bet vaikas apie tai vis dar kalba. Nors šiaip su seneliu yra geri draugai. Patariu netęsti temos, nemoralizuoti, bet nukreipti kalbą kita linkme.

Pasikalbam su mama, kad berniukui galima leisti pasižiūrėti jutūbą, pvz, 10 minučių, jei per valandą nenusikeikė ir nesikėsino ko nors nužudyti. Reikia tik susitarti ir nustatyti laikroduką. Kai jis suskambės ir vaikas bus nepažeidęs susitarimo, galės įsijungti jutūbą nustatytoms 10 min. Jei pažeis susitarimą, nuo tos minutės laikas bus skaičiuojamas iš naujo. Bet tai reikia daryti būtinai!

Mama dar papasakoja, kad berniukas taupo pinigus žaidimų konsolei ir iki gimtadienio, kuris bus liepos 23-ią, tikisi surinkti 400 eurų. Gauna po du eurus, jei per dieną pavyksta nė karto nenusikeikti.

– O kiek jau surinkot ? – nedrąsiai teiraujuosi.

– Jau turim du! – smagiai atsako mama.

–