Kochleariniai implantai. Nė vieno priekinio dantuko – liežuvio nėra už ko užkabinti. Nė vieno žodelio – visai nesupranta kalbos. Dažnai būna piktas. Užtat dėliones dėlioja puikiai. Štai tokį šešiametį priešmokyklinuką atvedė mama, atvykusi iš vidurio Lietuvos:

– Mokytoja sakė, kad nesupranta skirtumo, kur ko daugiau, kur mažiau. Pavyzdžiui, kad trys daugiau už vieną. Nekalba, – konstatavo mama atvykimo priežastį. Ir dar pasiguodė, kad vaikas niekada nekalbės, nes, jam neduota kalbėti“.

Metus laiko kiekvieną dieną mama dirbo pagal mano planą pati. Kiekvieną savaitę siuntė vaizdo įrašus, atvažiuodavo kartą per savaitę pasirodyti. Po truputį berniukas pradėjo tarti garsus, domėtis aplinka, kalbėti. Mama siųsdavo džiaugsmingus įrašus, kaip vaikas pradeda draugauti su kitais vaikais. Po mažą žingsniuką dirbom. Kartą mama papasakojo:

– Žiūrim su sūnum animacinius filmus, o jis vis kartoja jūsų vardą Jua Jua– nesuprantu, kodėl. Pasibaigus filmukui išgirstu jūsų pavardę: „Įgarsino Jurga Pukenytė“. Tada ir supratau, kad su vaiku bus viskas gerai, jis viską gali išmokti.

Metų pabaigoje darželio logopedė konstatavo vaiko pasiekimus taip: „ Jus Jurga užbūrė, vaikas auga ir būtų išaugęs“. O va taip va!

Neprigirdinčio ar kurčio vaiko smegenys negauna pakankamai garsinės informacijos iš aplinkos, todėl jose vyksta negrįžtami pakitimai, sutrinka kalbos formavimasis. Labai svarbu tiksliai įsivertinti vaiko gebėjimus ir parinkti vaiko lygiui pritaikytą darbo planą. Bendrosios programos- ne visiems vaikams tinka. Kiekvieną vaiką reikia įsivertinti individualiai. Šis berniukas buvo mokomas pagal priešmokyklinukams skirtą programą, o supratimo ir kalbos lygis buvo kaip dviejų metų vaiko.

Pasisekė mano berniukui su pradinių klasių mokytoja. Jis skaito, labai gražiai piešia ir vis ruošiasi mane aplankyti. Reikės pastiprinti burtus