Stebuklų laikotarpis!

Logopedijos centras „Papūga“ neseniai gavo laišką: „Neeilinė istorija su nepaprasta logopede bei ypatingu berniuku – sekame ir visada nekantriai laukiame tęsinio. Šiam mažam KeIkūnėliui, kuris atiduoda nemažai pastangų, jog nesakytų keiksmažodžių ir gražiai tartų žodžius, norime padaryti kalėdinę staigmeną!”

Žinau, kad mano draugė mezga labai gražias kepurytes su bumbulais Warm.Youir ketina atsiųsti dovanėlę, tad iškart puolu skambinti savo berniukui.Atsiliepia jo mama.

– Tau Jurga skambina, – šaukia, – ateik greičiau

– Nenoooliu… – išgirstu vangų balsą.

– Imk telefoną, – įkalbinėja mama, – taigi tavo Jurga.

– Ne, nenoooliuuu.

– Turiu tau naujieną, – tada jau aš šaukiu, tikėdamasi, kad išgirs. Mama aiškinasi, kad sūnus dabar labai įsitraukęs karpo snaigę. Papasakoja, kad šiuo metu mokosi kelių eilučių eilėraštį apie besmegenį, tik niekaip nesiseka išmokti. Patariu, kad tokiu atveju galima vizualizuoti tekstą piešinukais arba paprasčiau – rankų judesiais rodyti kiekvieną sakomą eilutę. Vaikai per judesį atsimena tekstą. Kadangi eilėraštis apie statomą besmegenį, idealiausia lipdyti iš plastilino ir sakyti tekstą. Daug greičiau mūsų šaunuolis išmoks.

– Ar girdi?! – šaukiu per telefoną. – Kalbėk su manim, tau žmonės nori dovaną įteikti už tai, kad nesikeiki!

– Dovana? A nu gelai, – pasigirsta normalaus garsumo balsas, suprantu, kad prisiviliojau prie telefono su dovanomis.

– Tu Banana, – išgirstu ir suprantu, kad turiu naują vardą.

– Gerai, Banana tai Banana. Noriu tau pasakyti, kad visiems papasakojau, kad tu nebesikeiki, ir dabar žmonės nori tau įteikti kalėdinę dovaną. Ar leidi, kad tau ją atvežtų? – klausiu.

– Leidziu, leidziu.

– O kodėl aš jau nebe Jurga Spurga, kaip visada?

– Todėl, kad šiandien tu būsi Banana.

–