Dažnai mamos skambina, nes priešmokyklinukas netaisyklingai reiškia mintis, jiems sunku pasakoti, teisingai formuluoti sakinius. Toks šešiametis mane vakar ir aplankė.

Tikrinu vaiko žinias:

– Kas čia? ,-klausiu rodydama į lentyną. Vaikas ilgai žiūri.

– Nežinau.Tokio namie neturim,-atsako.

– Lentyna,-paaiškinu. Užduodu kitą klausimą:

– Kai meti kamuolį ką daro draugas?

– Atmeta,- atsako.

– O jei vienas žmogus dirba, kitas žmogus? ,-tikiuosi priešingo veiksmažodžio “ ilsisi“.

– Įsakinėja,- rimtai atsako vaikas.

– O kokie mano plaukai?- klausiu, va mamytės tiesūs, o mano kokie?

Berniukas pažiūrėjo į mane ir nė nemirktelėjęs atsakė:

-Gauruoti !

-Tai aš gauruota logopedė?

-Taip!- iš pasitenkinimo sušunka.

(užsirašiau į kirpyklą).

–