– Alio, – nedrąsiai atsiliepiu, nes matau, kad skambina mano berniukas. https://cutt.ly/Mg6PzGl

– Aš surinkau 10 žetonų! – išgirstu. – Esu karantine ir negaliu pas tave ateiti.

– O buvo sunku rinkti žetonus?

– Nu, buvo, – sąžiningai prisipažįsta keikūnėlis, t.y. – buvęs keikūnėlis, nes dabar už pusdienį be keiksmų gauna po žetoną.

– Ar žaliavo ausytės? – teiraujuosi, nes juk „žaliavo“, kai tą negražų žodį, kurio nesinori kartoti, sakydavo. shorturl.at/itzMR

– Žaliavo du kartus, bet su mama išvalėm.

– Šaunuolis, – pagiriu. – Dabar galėsi visą valandą telefonu pažaisti, gerai?

– Gerai, – apsidžiaugia septynmetis

– O tu pasiilgai manęs? – klausiu, nes man atrodo, kad aš jo labiau laukiu nei jis manęs.

– Pasiilgau. Aš ateisiu su keksiukais. Pats iškepsiu.

– Pasakyk „šūdas“, – provokuoju prisiminusi mūsų pirmą susitikimą, kai atrodė, kad jam svarbiau pasakyti „sūdas“ nei teisingai ištarti „š“ raidę. Berniukas nesutinka. https://rb.gy/0inbcc

– O iš kokios raidės dar keiksmažodžių žinai? – tęsiu. – Gal pasikartosim visą abėcėlę? – provokuoju.

– Taigi negalima keiktis, negražu. Neprašyk, – rimtai atsako.

– O mokyklos pasiilgai? – domiuosi, atidžiai klausydamasi, ar tikrai visas raides ištaria teisingai – juk praėjo vos porą savaičių, kai nesakė „š“, „ž“ „r“….

– Taip.

– Kokia pamoka labiausiai patinka?

– Ta, per kurią tylu.

– Ar mama jau nupirko tylos ausines?

– Jau tuoj nupirks ir klasėje bus pastatyta „tylos palapinė“. Mokytoja sakė, – patikslina.

– O tu gali ištarti „Jurga“ ?

– Jurga, – gražiai ištaria. Net nėra prie ko prikibti…

Laukiu, kol pasibaigs berniuko saviizoliacija. Laukiu žadėtų keksiukų. Kiek girdėjau telefonu, jis viską gražiai taria. Mama sakė, kad vis pataiso. Šaunuoliai jie abu. O jei jis visus garsus ištars be klaidų po dviejų savaičių? Kaip tada? Sakė, kad vis tiek ateis su keksiukais. Apie gyvenimą pasikalbėti. Gražų, be keiksmažodžių.

–