Atveda mama penkiametę mergaitę.

-Visur einu, – sako susijaudinusi moteris, – visi sako, kad aš išsigalvoju, gydytoja pas logopedą siuntimo neduoda. Mano dukra kalba gerai, bet dažnai į klausimą atsako klausimu, daug pasakoja, tik „S“ ir „Š“ kliūna. Vyro nuomone man su galva negerai. Bet jaučiu, kad kažkas ne taip. Padėkit!

Man visada labai skausmingai nuskamba žodžiai, kai iš mamos girdžiu „širdis sako, kad vaikui kažkas ne taip“.

– Kas sako „miau“? – klausiu penkiametės.

– Miau, – atsako.

– O kas sako „au“?

– Au, – pakartoja mergytė.

– Gal žinai kas skrenda ?

– Mėnulis.

– O dar?

– Varlė.

– O kas deda kiaušinius, žinai?

– Mama ir tėtė.

– O kas sako „be“? – po šio klausimo mergaitė trumpam susimąsto.

– Ežys.

Vaikai kartais mėgsta daug pasakoti apie tai, kas jiems patinka, daug kalba, bet kai išgirsta elementarų klausimą, negali atsakyti.

Vaikas neturi į klausimą atsakyti klausimu t.p. turi suprasti priežasties ir pasekmės ryšius.

Garsų neištarimas, šiuo atveju, nėra toks svarbus. Svarbiausia išmokyti vaiką suprasti kalbą. Mamytės nuojauta neapgauna: mergaitei būtinai reikia logopedo ar spec.pedagogo pagalbos.

–