Laukiau savo berniuko. Atidarau duris, o jis stovi įsikniaubęs į mamą.

– Ko neatbėgi apsikabinti? Gal nenorėjai pas mane ateiti? – klausiu.

– Nenolėjau, – sąžiningai atsako.

– Tai kas šį kartą įvyko?

– Tėtė nedavė pazaišti telefonu. Negraziai kalbėjau il atėmė.

Net kojas pakirto, negi galvoju vėl „š…“ https://rb.gy/0inbcc

– O tai ką sakei?

– Sakiau kitokį zodį.

– Iš kokios raidės šį kartą sakei?

Keikūnėlis ilgai galvoja galvoja ir sako:

– Iš „P“….

– Pasakyk ir man, – ryžtingai įkalbinėju tikėdama, kad gal nepasakys.

Vaikas susikaupia ir tyliai taria:

– Pica .

– Valio, turiu picos žaidimą! – Nulekiu, surandu žaidimą. „Iškepam“ picą, pasimokom „s“, „š“, „r“ ištarti, padainuojam picos dainelę : „Ica ica kepu picą – ica ica skani pica“

– Ne „pica“ sakiau, truputį kitaip, – po kurio laiko patikslina „picos kepėjas“.

– Parodyk ausis, pažiūrėsiu, ar iš vidaus nepradėjo žaliuoti. Jei pradėjo, reiškia tikrai tas žodis yra labai negražus.

Apžiūrim su mama vaiko ausis. Rodau jam veidrodį:

– Matai, ten viduje žaliuoja!

Berniukas žiūri nedrąsiai.

– Einam į kitą klasę, parodysiu, su kokiomis baisiomis ausimis pas mus vaikai ateina. Jie mokosi nesikeikti, nes bijo netekti ausyčių. Ausytės lenkiasi ir visai išnyksta, va ir tau jau pradėjo lenktis, nes girdi negražius žodelius.

Vaikas purto galvą: neisiu, nenoriu matyti.

– Einam, – įkalbinėju, – ir tu galėsi prisijunti.

– Neisiu, – purtosi, bandau stumti, nesileidžia.

„Išvalau“ pažaliavimus, ir sutariam, kad vieną žetoną gaus kas kartą, kai grįš iš mokyklos nė karto nenusikeikęs, o kitą – jei negražiai nekalbės namuose. Surinkęs 10 žetonų turės man paskambinti ir tada pailginsim žaidimų telefonu laiką. Vaikas prisižada vardan ausyčių šito iš „P“ nebesakyti.

– 0 gal mokytojai duoti žetonus, kad tau įteiktų kai nesikeiksi? – klausiu.

– Neduok. Mokytojai nepatinka mokyti mane il Orestą (pabrėžiant „R“ paaiškina).

– Kodėl tu manai, kad mokytojai nepatinka tave mokyti? – vėl teiraujuosi.

– Aš ją spaidau, nes ji sukelia triuksšmą, – paaiškina pasitaisydamas „s“ į „š“.

– Kaip sukelia triukšmą?

– Ji liepia vaikams palakstyti il tada man pladeda skaudėti gaivą, asš pasidalau piktas il pladedu keiktis, musšti mokytoją. Man labai sunku, labai garsu visul. Il tada po dviejų pamokų asš išseinu namo.

Mamai patariu, kad nupirktų spec. ausines, per kurias visai nesigirdi triukšmo, kad vaikas galėtų pailsėti nuo garso perkrovos. Būtų gerai, jei galėtų klasėje pastatyti širmą ir sėdmaišį – ten galėtų keikūnėlis pailsėti.

Atsisveikindama paklausiu, ar Orestui saldainius padavė. https://cutt.ly/Mg6PzGl

– Nepadaviau. Orestas nebelanko mokyklos, – išraiškingai tardamas „R“ sako berniukas.

– O kas Orestui nutiko?

– Nezinau. Turbūt korona susirgo, gal ir niekad nebeateis. Laikau saldainius pasidėjęs prie tevelzoliaus, jei ateis – atiduosiu.

Laikas išsiskirti. Atsisveikinam iki kitos savaitės

– Geros dienos tau Ruiga, – pažiūri į langą – Oi, nepastebėjau, kaip pasikleitė – gelo vakalo.

– O nori išmokysiu ištarti savo vardą? – klausiu, nes niekaip negalim išsiskirti.

– Noriu, – iškart sutinka.

– Na, tark „Jjjjj“, o kol tarsi aš nuo tavo riešų pirštais „eisiu“ rankomis iki pečių. O kai bus „R“ tave papurtysiu, gerai?

Kartojom „Jurga“ ir kartojom. Pavyko puikiai. Aš papurtau, vaikas juokiasi ir pavyksta „Jurga“. …. Atsisveikindamas vėl jis mane pritrenkia:

– O kas tau dulis sugadino?

– Va, atėjo vaikai ir sugadino, – paaiškinu.

– O kiek kainuoja tavo durys?

– Nežinau, dar meistro neiškviečiau.

– Žinai ką, Ruilga, aš tau galiu duoti, tuliu susitaupęs 30 eulų.

–