Pratimai ir žaidimai taisyklingam „Š“ tarimui

Jei jaučiate, kad vaikas nenori tarti š raidės ir yra linkęs švepluoti - kartu galime pakeisti šią situaciją labai greitai. Susisiekite ir priskirkime logopedą konsultacijai: +370 687 33033 arba logopedijoscentraspapuga@gmail.com. Logopedo konsultacija nereiškia, kad būtinai laukia ilgi metai pratybų. Gali pakakti ir kelių patarimų, pratimų krypties, kuriuos tėvai toliau taikys namuose. Žemiau pateikiame naudingą informaciją, kurią galite pritaikyti garso š tarimo mokyme savarankiškai namuose.

Garso š tarimo mokymas namuose

Tėvai gali labai daug padėti vaikui išmokti taisyklingai kalbėti – svarbiausia daryti tai linksmai ir teisingai. Mūsų logopedai pabrėžia, kad ikimokyklinukui mokymasis turi vykti per žaidimą, o ne kaip nuobodi pareiga. Tad Š garsą geriausia lavinti trumpomis smagiomis užduotėlėmis, įtraukiant vaizdinius palyginimus ir kuo daugiau vaiko pojūčių. Prieš pradėdami pratimus, pasirinkite tinkamą laiką: vaikas turėtų būti pailsėjęs, geros nuotaikos, o jūs – neskubantys ir pasiruošę pažaisti. Pirmiausia pristatyti garsą Š galite pažindami jį vizualiai ir garsiai: parodykite raidę Š, leiskite vaikui ją apžiūrėti, apvedžioti pirštuku, kartu pasakykite kelis žodžius, kurie prasideda šiuo garsu. Paaiškinkite, kuo šis garsas ypatingas – mažieji mėgsta palyginimus. Pavyzdžiui, garsas „š“ skamba tarsi gyvatės šnypštimas arba vėjo ošimas medžiuose. Galite net pasiūlyti vaikui pridėti delniuką prie jūsų lūpų, kai sakote „š“ – jis pajus šiltą oro bangą, kuri skiriasi nuo šalto siauro oro srauto tariant „s“. Toliau – keletas konkrečių žaidimų ir pratimų, kaip lavinti Š tarimą namuose:

„Linksmas S ir piktas Š“

Tai žaidimas, padedantis vaikui suprasti skirtumą tarp S ir Š. Pasakykite, kad garsas S yra linksmas, nes tariant s lūpos tarsi šypsosi, o liežuvis būna nuleistas žemai. O štai garsas Š – piktas, nes tariant š lūpos susitraukia tartum pykčio grimasai, atkišamos į priekį, o liežuvis pakyla aukštyn it gyvatė. Pademonstruokite: galite nupiešti vieną veidelį su šypsena ir parašyti šalia raidę S, o kitą – su piktu veidu ir raide Š. Pašnypškite kaip gyvatė: „ššš...“ ir kaip „šnabždantis vėjelis“: „š...“. Tada, pajuokavę, paverskite garsą į linksmą: „ssss“ (pūskite orą siaurai, šypsodamiesi). Šis palyginimas padeda vaikui įsiminti, kokios turi būti lūpos ir liežuvis tariant skirtingus garsus, ir suteikia teigiamų emocijų. Vėliau galite pažaisti atpažinimo žaidimą: tarti tai „s“, tai „š“ ir klausti vaiko – kuris čia garsas, linksmasis ar piktasis? Vaikui išmokus atskirti šiuos garsus su matomu vaizdu, apsunkinkite užduotį – tarkite S ir Š užsidengę burną, kad vaikas nebegalėtų matyti lūpų padėties, ir tegul pasako, kurį garsą išgirdo. Taip lavinsite jo foneminę klausą.

Pūtimo pratimai („šiltas vėjas“)

Š garsui labai svarbu mokėti taisyklingai pūtinėti orą su suapvalintomis lūpomis. Paverskite tai pramoga: pūskite vatą arba žvakutę su vaiku, aiškiai tardami „ššš“. Galite sakyti, kad „pučiate balioną“ – pripūskite lyg ir sakykite: „š, šš, ššš“ (stipri šilta oro srovė), o kai balionas jau „pripūstas“, „leidžiate orą“ ir girdisi „sss“. Taip vaikas suvoks skirtumą: Š – kai pučiame orą plačiai, S – kai leidžiame jį siaurai. Dar vienas smagus pratimas – pūsti muilo burbulus ištariant „ššš“ (kiekvienas burbulas lyg garsas Š!). Visi pūtimo žaidimai padeda sustiprinti lūpas ir kontroliuoti oro srovę, kas būtina taisyklingam šnypštimui.

Veidrodžio mankšta

Pasodinkite vaiką prie veidrodžio šalia savęs. Parodykite, ką veikia liežuvis ir lūpos, kai tariate Š. Pvz., sakykite: „Žiūrėk, tariant Š lūpos turi būti tarsi piktos – atkištos, o liežuvis pakeltas už dantukų“. Paprašykite vaiko padaryti tą patį ir stebėti save veidrodyje. Vaikai mėgsta grimasas, tad galite paversti tai lenktynėmis: „Kas pikčiau parodytų Š veiduką?“ arba „Ar tavo liežuvis taip aukštai kaip mano?“. Veidrodžio technika leidžia vaikui pačiam pamatyti, kaip juda jo lūpos ir liežuvis. Tai padeda suvokti artikuliaciją. Jei vaikučiui kol kas nesiseka ištarti gryno „š“ garso, ne bėda – tegul tiesiog mokosi padėtį: plačios lūpos (šypsena) vs. suapvalintos (piktas snukutis), žemas liežuvis vs. aukštai pakeltas. Šiuos judesius kartokite kelis kartus, kad vaikas pajustų skirtumą.

„Liežuvio mankšta“ (artikuliaciniai pratimai)

Kad Š garsas pavyktų, liežuvis turi būti pakankamai stiprus ir paslankus. Galite smagiai mankštinti liežuvėlį žaidimų forma. Logopedai dažnai siūlo „kačiuko mankštelę“: liežuviu palaižyti pienuką lėkštutėje – tiesiog iškiškite liežuvį ir pakartokit judesį lyg katinėlis laka pieną. Taip pat smagus pratimas – „padaryti krepšelį“ iš liežuvio: tegu vaikas iškiša liežuvį ir pakelia jo galiuką bei kraštelius į viršų, padarydamas dubenėlio formą. „Krepšelį“ galima „pastatyti“ burnos viduje už viršutinių dantų ir pūsti į jį orą – tai padeda pajusti, kaip liežuvis turi sulaikyti oro srovę tariant Š. Kiti pratimai: „gaudyti uodegą“ – lai vaikas pabando liežuviu pasiekti nosį ir smakrą pakaitomis; „valyti dantukus“ – laižo viršutinius dantukus iš vidaus, tarsi skaičiuoja juos liežuviu, „sūpynės“ – judina liežuvį pirmyn atgal nuo priekinio gomurio link minkštojo gomurio. Visi šie pratimai lavina liežuvio raumenis ir padeda vaikui išmokti tinkamai jį pakelti bei išlaikyti reikiamoje padėtyje tariant Š. Svarbu, kad pratimai būtų trumpi ir linksmi – geriau kelis kartus per dieną po kelias minutes nei ilga varginanti treniruotė.

Žodžių žaidimai su „Š“

Kai vaikas jau geba ištarti izoliuotą garsą Š (nors ir su jūsų pagalba), galima pereiti prie skiemenų ir žodžių. Kad kartojimas nevirstų nuobodžiu mokymusi, paverskite jį žaidimu. Pavyzdžiui, statykite bokštą iš kaladėlių – kiekvieną kartą, kai vaikas teisingai ištaria skiemenį ar žodį su Š, uždėkite kaladėlę. Galite pradėti nuo paprastų skiemenų: ša, šo, šu, še, ši ir pan. (aiškiai ir pabrėžtinai tardami Š garsą). Vaikui sekant jūsų pavyzdžiu ir pavykus tarti skiemenis, imkite žodžius. Rinkitės žodžius, kuriuos vaikas žino ir vartoja: pvz., šuo, šoka, šalmas, šaukštas, mašina – juose yra Š garsas. Iš pradžių venkite labai sunkių žodžių, kuriuose be Š dar yra ir S, Z ar kitų šnypščiančių garsų – palikite juos vėlesniam etapui, kad vaikas nesusipainiotų. Kurkite sakinius su išmoktais žodžiais, pasakokite juokingas istorijas: tai padės įtvirtinti garsą Š kasdienėje kalboje. Pavyzdžiui, sugalvokite sakinį „Šuo Šrekas šoka šalyje“ – kuo daugiau Š, tuo linksmiau. Skatinkite vaiką irgi sugalvoti panašių sakinių ar tęsti jūsų pradėtą istoriją. Kuo labiau įtrauksite vaiko vaizduotę, tuo lengviau jam bus įsiminti naują tarimą.

🟊 Pastaba: Jei pastebite, kad vaikui nepavyksta ištarti Š garso net ir po mankštelių, nenusiminkite. Svarbiausia – jokiu būdu nebarkite vaiko ir nesakykite „tu neteisingai sakai“. Vietoje to, kantriai parodykite dar kartą teisingą tarimą ir pagirkite už pastangas. Mokymasis tarti garsus reikalauja laiko. Taip pat nepersistenkite – keliolika minučių žaidimų kasdien duos daugiau naudos nei prievarta ilgam sodinti vaiką. Stebėkite, ar vaikas noriai dalyvauja. Jei jis pavargsta ar suirzta, geriau pratimą nutraukti ir grįžti kitą kartą.

Kada kreiptis į logopedą?

Natūralu, kad tėvams kyla klausimas – kuriame amžiuje vaikui jau būtina tarti Š garsą taisyklingai? Mūsų specialistų nuomonė: maždaug 4–5 metų vaikai turėtų Š ir kitus sudėtingesnius garsus jau mokėti ištarti arba bent jau sparčiai to mokytis. Ketverių metų pabaiga dažnai minima kaip riba, kada baigiasi tas fiziologinis šveplavimas. Jei 4 metų vaikas vis dar aiškiai, nuolat švepluoja – daugelį žodžių iškraipo, keičia garsus – vertėtų pasitarti su logopedu +370 687 33033. 5 metų amžius – tai laikas, kai daugelis vaikų jau sukaupia pakankamai artikuliacijos įgūdžių ir jų tartis tampa taisyklinga (išimtis gali būti garsas R, kuris kartais „ateina“ vėliau). Jei 5–5,5 metų vaikui garsas Š vis dar nepavyksta, tai ženklas, kad savaime problema neišsisprendė ir reikalinga logopedinė pagalba. Mes pažymime, kad užtęstas šveplavimas (pvz., 6 metų vaikui) jau laikomas kalbos sutrikimu, kurio patiems „išaugti“ nebegalima tikėtis. Tokiu atveju profesionali korekcija būtina, kad vaikas vėliau turėtų aiškią kalbą ir mokykloje nekiltų sunkumų rašant (nes neišmokus tarti Š gali būti painiojamos ir raidės).

🟊 Dėmesio: Tėvai savo iniciatyva gali pradėti mokyti vaiką tarti sunkų garsą, tačiau labai svarbu įsitikinti, kad tai daroma taisyklingai. Jeigu nesate tikri dėl artikuliacijos, geriau pirmiausia pasikonsultuoti su geraslogopedas.lt logopedu. Mat neretai pasitaiko atvejų, kai tėvai, norėdami padėti, išmoko vaiką tarti „beveik Š“ – panašų, bet neteisingą garsą, kurį vėliau atpratinti dar sunkiau. Pavyzdžiui, vaikas gali įprasti tarti Š iškišęs liežuvį tarp dantukų, ir tuomet jį atpratinti nuo tokio ydingo įpročio bus sudėtingiau, nei iš karto mokant taisyklingai. Todėl visada geriausia bent pirminė specialisto konsultacija – logopedas parodys, kaip tiksliai sudėti liežuvį ir lūpas, kad išeitų Š garsas, įvertins, ar vaikas apskritai pajėgus jį ištarti (kartais tam fiziškai reikia šiek tiek mankštos). Gavę aiškias instrukcijas, drąsiai galėsite kartu su vaiku žaisti mokantis Š tarimo namuose.

Jeigu nerimaujate dėl savo vaiko kalbos – pasitarkite su specialistu. Logopedų centro „Geras logopedas“ komanda pasiruošusi jums padėti. Kuo anksčiau bus suteikta pagalba, tuo greičiau jūsų mažylis pradės aiškiai tarti žodžius ir galės džiaugtis sklandžia kalba. Susisiekite su mumis – kartu padėsime jūsų vaikui taisyklingai ištarti ir garsą Š, ir kitus sudėtingus garsus, kad jo kalbos kelias būtų sklandus ir sėkmingas!